Au ruduo –
Ir siela kyla kaire koja,
Tik tu, kaip tolima šalis,
Slepiesi savo toliuose,
Dar pabūk su manimi,
Kol dar šviesu,
Ir primink, ką palikau
Prie tolimos šalies krantų.
Jau ruduo –
Ir visko noris po truputi.
Tik širdis – tarytum žvakė
Vaško stingdančioj balutėj.
Pailsėk su manimi,
Kol dar šviesu,
Ir primink, ką palikau
Prie tolimos šalies krantų.
Tolimoj šaly
Kažin kažką palikau.
Tolimoj šaly
Ant smėlio laiškus rašiau.
Tolimoj šaly atsakymo negavau
Ir vakarop grįžau...
Ar nuo to kam lengviau?
Jau ruduo –
Ir nieko naujo nebesugalvoji,
Kaip svaidyt surūdijusius
Lapus po mano kojom.
Patylėk su manim,
Kol dar šviesu,
Ir primink, ką palikau
Prie tolimos šalies krantų.