Vejuos traukinį išėjusį
Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį
Kokia tu man nusidėvėjusi,
Ugnim ir eteriu garuojanti
Todėl tau linkima ir mojama
Todėl tau niekas negrąžinama
Todėl esi nepakartojama
Dėkoju tau, dėkoju tau,
Kad susipažinome
Kokia tu artima ir bėganti
Tarpustotėse nesurandama
Visuos plyšiuos, kaip tarakonas mieganti
Ir net sapnuos nesurandama
Todėl tau linkima ir mojama
Todėl tau niekas negrąžinama
Todėl esi nepakartojama
Dėkoju tau, dėkoju tau,
Kad susipažinome
Pilna tu liūdesio, be gėdesio
Kurio yra nesuskaičiuojama
Todėl ir vėl vėl vėl į traukinį aš sėduosi
Ir juo, manau, yra važiuojama
Todėl tau linkima ir mojama
Todėl tau niekas negrąžinama
Todėl esi nepakartojama
Dėkoju tau, dėkoju tau,
Ir tau, ir tau, ir tau, ir tau...