Mes - lietuviai, mes mylime mišką,
Pilką akmenį, paukštį naktinį,
Sūrų gintaro lašą ištryškusį
Iš tos vietos, kur skauda Tėvynei.
Mes lietuviai, mes garbinam mišką
Dainomis, laužo dūmais, svajonėmis.
Mūsų mintys kaip nuotakos išteka
Užu medžių, tvirtų, tartum žmonės.
Mes lietuviai, mes girių augintiniai -
Žaliašvarkiai, randuoti, drevėti...
Jei mums gūdūs miškai nepadėtų,
Ar mes šalį nuo priešų apgintumėm?
Tie kur šalį mūs puolė - prapuolė,
Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo,
Žalias medis ir žalias brolis
Ošia Lietuvą - meilę ir jėgą.
Nekirsk medžio, broli!
Nekirsk, broli,
Deičiūta
Ąžuolėlio
Deičiūta
Nekirsk, broli,
Deičiūta
Nei liepelės
Deičiūta...