(pagal Aušrę*)
Šalta be mėnesio naktis,
Iš širdgėlos nupinta.
Tavųjų ašarų ugnis
Ledais Dubyson krinta.
Užgauna, trupina krantus
Ir gyvastį nutildo.
Nuplikus žemė ir dangus
Užguitą širdį virkdo.
Šaltos liūtys dangaus
Paskandins ar nuplaus?
Ant pievų draikosi šilkai,
Rudens vorų drabužiai.
Nuogybėj uogom raudonai
Apsiverkia šermukšniai.
Ar vėl tau širdgėla alsuot,
Ar krauti aukštą laužą?
Tik tylią viltį išsūpuot,
Rytojui ją išsaugot.
Sodrūs lietūs dangaus
Apkabins ir nuplaus.
Aistė Smilgevičiūtė,
2010 m. sausis - liepa,
Vilnius - Plateliai
* Pirmas dainos posmas paimtas iš Aušrės
Eilėraščio "Laisvės ilgesys". Spausdintas
Viename Vakaru Lietuvos partizanu poezijos
Ir dainų rinkiniu "Kovos keliu žengiant" (1948 - 1951 m.)
Eilėraščio autorės tapatybė kol kas nežinoma.