(pagal Aušrę*) Šalta be mėnesio naktis, Iš širdgėlos nupinta. Tavųjų ašarų ugnis Ledais Dubyson krinta. Užgauna, trupina krantus Ir gyvastį nutildo. Nuplikus žemė ir dangus Užguitą širdį virkdo. Šaltos liūtys dangaus Paskandins ar nuplaus? Ant pievų draikosi šilkai, Rudens vorų drabužiai. Nuogybėj uogom raudonai Apsiverkia šermukšniai. Ar vėl tau širdgėla alsuot, Ar krauti aukštą laužą?
Tik tylią viltį išsūpuot, Rytojui ją išsaugot. Sodrūs lietūs dangaus Apkabins ir nuplaus. Aistė Smilgevičiūtė, 2010 m. sausis - liepa, Vilnius - Plateliai * Pirmas dainos posmas paimtas iš Aušrės Eilėraščio "Laisvės ilgesys". Spausdintas Viename Vakaru Lietuvos partizanu poezijos Ir dainų rinkiniu "Kovos keliu žengiant" (1948 - 1951 m.) Eilėraščio autorės tapatybė kol kas nežinoma.