"Kas aštresnė - ar baimė, ar kulkos?
Kiek mirtis pasislėpus veidų?", -
Klausė samanų maldami dulkes
Aštuoni karžygiai sutemų.
Tų, kam lemta nuo meilės sudegti,
Niekada nenukausi kardu.
Laistė žiežirbom alkaną naktį
Aštuoni karžygiai sutemų.
Baltas rūkas vietoj karūnų,
Vėjo sruogos vietoj sparnų.
Gėrė ugnį užkąsdami dūmais
Aštuoni karžygiai sutemų.
Ar išduoti lengviau, nei numirti?
Ar nušauti lengviau, nei pamilt?
Šimtą metų piliakalnius pilti
Ir per vieną naktį pražilt...
Rokas Radzevičius,
2009 m. rugpjūtis,
Mėnuliškės
Daina skiriama aštuoniems partizanų vadams,
1949 m. vasarį paslapčia susirinkusiems Minaičių kaime,
Radviliškio raj., ir įkūrusiems Lietuvos laisvės kovos
Sąjūdį. Vadai bunkeryje posėdžiavo keletą savaičių,
Surašė Sąjūdžio statutą, jo šūkiui pritaikė lotynišką
Posakį "Rede quod debes" - "Atiduok Tėvynei, ką
Privalai". Jonui Žemaičiui - vieninteliam tarp
Susirinkusių turėjusiam karinį išsilavinimą -
Suteikė partizanų generolo laipsnį. Taip po
Penkerių kovos metų atskirų apygardų
Jėgos pagaliau buvo suburtos į vieną
Organizaciją, kurios svarbiausias
Siekis – Tėvynės laisvė.