Alekna - Istorijos lyrics

[Intro: Alekna] Kaikuriosistorijosbūnatikros Okaikuriossuvaidintosirišgalvotos Vientiktam,kadpakeltreitingus Betvaikųakysenesugalvosiirnesuvaidinsinieko Tad klausyk Kaunas City Čia,čia,čia,čia,čia,klausyk,yo [Pirmas kupletas: Alekna] Mažajam Lukui buvo tik šeši metukai Jam jau buvo pradėję kaltis nuolatiniai dantukai Luko motina sūnų labai mylėjo Kiekvieną dieną į kuprinę sumuštinius dėjo Per perėją lydėjo, nes sūnum tikėjo Kad užaugęs ir suaugęs kažką tikro pasieks Ir didžius kelius nuties Bet namuose nebuvo vyro Luko motina sėdėdavo ant pigaus vyno (sedėjo) Lukas tėvo buvo net nematęs Bet prie šios situacijos sūnus jau būdavo pripratęs Vieno kambario butas, pilkas motinos chalatas Kieme stovintis senas, baltas Volkswagen Pa**at‘as Dar truputį skolų, iš skirtingų bankų paskolų Kad ir kaip buvo sunku, jinai tikėjo savo vaiku Šitam pasauly jinai jau sunkiai tvėrė Todėl kiekvieną naktį dachuja rūkė ir gėrė (dachuja) Kol motina giminėm už paramą dėkojo Lukas atsakymų į paprastus klausimus ieškojo Kodėl rankos vandeny susiraukšlėja? Kodėl pas jį kaip per filmus neateina dantukų fėja? Bet motina galvojo, kad gyvenimą ji suprato Kai Lukui patėvį achujeną tipo rado Vyras pasirodė atsakingas ir žavingas Dar prie viso šito šūdo buvo ir turtingas Bet suprato, kad padarė klaidą Kai per vieną vakarinę laidą, pakeitęs balsą ir vardą Lukas papasakojo visą istoriją Kas dėdavos šaltom naktim tų namų teritorijoj Kai motina ramia širdim išeidavo į darbą Ramiom akim užverdavo duris Į Luko kambarį ateidavo patėvis Išsišiepdavo ir suleisdavo savo purvinus dantis, tad [Priedainis: Alekna] Vieną kulką į tavo galvą, pedofile Vieną kulką į tavo širdį, tu debile Vieną kulką į tavo klyną, pedofile Tai ko dabar visi baranai po skandalų nutilę? Vieną kulką į tavo galvą, pedofile Vieną kulką į tavo širdį, tu debile Vieną kulką į tavo klyną, pedofile Tai ko dabar visi nutilę? [Antras kupletas: Alekna] Sandrai buvo trylika, bachūrui aštuoniolika Miestas, trečias Golf'as, jų greitis keturiolika Abu jauni ir nuo meilės buvo apsvaigę Pochui jiems buvo, kad net šūlės buvo nebaigę Bet meilė baigėsi, kai vieną vakarą jisai baigė į vidų Sako: nesijaudink, pavadinsime jį Gvidu Bet tėvų komanda buvo kaip ir aiški Sako: šitą vaisių reik kuo greičiau sutraiškyt O Sandra buvo ne tokia, ji buvo paprasta Kas dieną, kas minutę gyvybę laikė vertybe Įsivaizdavo kaip mokina savo vaiką vaikščiot Kaip jisai pats stengias batukus savo užsiraišiot Bet tėvų spaudimas viena dieną paėmė viršų Kai kas minutę žodį „abortas“ jai į galvą piršo Tada dachuja tablečių – Sandra guli ant grindų Paslika jau be jokių gyvybės ženklų O ant stalo raštelis: atleisk, žiaurus pasauli Mes išeinam abu Alekna, du, nulis, vienas, du