Kai akmenys broliai Tau pasaką sekė Į virpantį orą Byrėjo ruduo Ant smilgos blakstienų Nutūpus plaštakė Kuždėjo į ausį Brolau, neišduok. Kai samanos sesės Tau patalą klojo Kvepėjo jų kasos Nors imk ir bučiuok Apsvaigusios rasos Tau tyliai kartojo Broluži mieliausias – Nepasiduok Kai mėnuo tėvelis Taką pramynė Per degančią pievą Lygi žvaigždžių Iš sapno pabudus Kulka paskutinė Dangų išrašė Vardais milžinų. Kai saulė motulė Plaukus sau kirpo Per ašmenys rūko Lašėjo tamsa Laužais lig padangių Žiežirbos virto Ir degdamos sakė Jau brėkšta aušra. Kai mėnuo tėvelis Taką pramynė Per degančią pievą Lygi žvaigždžių Iš sapno pabudus Kulka paskutinė Dangų išrašė vardais milžinų. P: Kai mėnuo tėvelis Taką pramynė Per degančią pievą Lygi žvaigždžių Iš sapno pabudus Kulka paskutinė Dangų išrašė vardais milžinų.